Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35630
Options
Katalikų Bažnyčios akademinė sielovada ir jos vykdymo patirtis remiantis tarptautiniu tyrimu
Field of Science
Teologija / Theology (H002)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Katalikų Bažnyčios akademinė sielovada ir jos vykdymo patirtis remiantis tarptautiniu tyrimu
Other Title
Catholic Church‘s pastoral care in university setting and its realisation experience based on international research
Author
Daugerdaitė, Šarūnė |
Advisor
Date Issued
2018-01-12
Abstract
Katalikų Bažnyčios akademinės sielovados pagrindinė misija yra liudyti Kristų. Pagrindiniai akademinės sielovados tikslai yra asmenų evangelizacija, tikėjimo ir įvairių mokslų dialogas, ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo skatinimas, periferijos evangelizacija. Akademinės sielovados pagrindinis vykdytojas yra universiteto kapelionas, kuriam padeda referentas ir savanoriai. Šiandienos Katalikų Bažnyčios akademinės sielovados adresatai yra studentai, dėstytojai ir darbuotojai. Katalikų Bažnyčia siūlo, kad parapijos lygmeniu būtų skiriama daugiau dėmesio studentams ir dėstytojams.
Didesnė institucija nei parapija yra vyskupija, kurios lygmeniu taip pat yra raginama steigti komisiją akademinei sielovadai ir kiekviena šalis turėtų turėti nacionalinę komisiją universiteto bei kultūros klausimais. Vienas svarbiausių universiteto bruožų ir yra pašaukimas į visuotinybę. Bažnyčios dalyvavimas universitetų gyvenime parodo laisvo abiejų šalių bendradarbiavimo reiškimąsi. Universitetas be Bažnyčios taptų tiesiog vieta, kuri ruošia puikius mokslininkus, bet jis nebūtų ta institucija, kuri įprasmintų visą mokslo esmę. Tarptautinė universitetų sielovados patirtis rodo, kad universitetų sielovados tikslai yra pasiekti netikinčius žmones ir juos palydėjus atsivertimo procese nukreipti į bendruomenes. Lietuvos akademinės sielovados iššūkiai, lyginant su užsienio akademinės sielovados ilgamete patirtimi, yra tokie, kad Lietuvoje vis dar maža akademinės sielovados patirtis. Tiek Lietuvos sistema, veiklos nėra tiek išplėtotos, kiek yra turtinga užsienio akademinės sielovados patirtis. Atliktame tyrime matoma, kad Lietuvoje vis dar mažai išplėtotos veiklos studentams, dėstytojams ir Lietuvos sielovada turi nemažai planų lyginant su kitais akademinės sielovados centrais.
Didesnė institucija nei parapija yra vyskupija, kurios lygmeniu taip pat yra raginama steigti komisiją akademinei sielovadai ir kiekviena šalis turėtų turėti nacionalinę komisiją universiteto bei kultūros klausimais. Vienas svarbiausių universiteto bruožų ir yra pašaukimas į visuotinybę. Bažnyčios dalyvavimas universitetų gyvenime parodo laisvo abiejų šalių bendradarbiavimo reiškimąsi. Universitetas be Bažnyčios taptų tiesiog vieta, kuri ruošia puikius mokslininkus, bet jis nebūtų ta institucija, kuri įprasmintų visą mokslo esmę. Tarptautinė universitetų sielovados patirtis rodo, kad universitetų sielovados tikslai yra pasiekti netikinčius žmones ir juos palydėjus atsivertimo procese nukreipti į bendruomenes. Lietuvos akademinės sielovados iššūkiai, lyginant su užsienio akademinės sielovados ilgamete patirtimi, yra tokie, kad Lietuvoje vis dar maža akademinės sielovados patirtis. Tiek Lietuvos sistema, veiklos nėra tiek išplėtotos, kiek yra turtinga užsienio akademinės sielovados patirtis. Atliktame tyrime matoma, kad Lietuvoje vis dar mažai išplėtotos veiklos studentams, dėstytojams ir Lietuvos sielovada turi nemažai planų lyginant su kitais akademinės sielovados centrais.
The main mission of the Catholic Church's pastoral care in universities is to give witness to Christ. The main goals of academic chaplaicy are: evangelization, dialogue between faith and science, promotion of ecumenism and interreligious dialogue and the evangelization of periphery. The main role in the Chaplancy of University falls to Chaplain who is assisted by an assistant and volunteers. The addressees of university pastoral care are students, lecturers and staff. The Catholic Church proposes that parish-level attention would be given to students and lecturers. A larger institution than a parish is diocese, which is called to establish a commission for university pastoral care and each country should have a national commission on university and culture. One of the most important features of the university is a call to universality. The participation of the Church in the life of universities shows the free expression of cooperation between the two parts. An university without the Church would simply become a place that prepares excellent scholars, but it would not be the institution that would comprehend the whole essence of science. The international pastoral care experience of universities shows that the goals of the university's pastoral care are to reach unbelievers and direct them to communities. Lithuanian university pastoral care issues while comparing with long term experience of foreign countries are that Lithuania still have little experience of university chaplaincy. As Lithuanian chaplaincy system and activities led there are not developed enough as rich experience of abroad chaplaincies. In the research we can see that Lithuania still has small experience in activities for the students, lecturers and Lithuanian chaplaincy still have pretty much plans and dreams while comparing with other chaplaincies.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access