Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/33692
Options
Doświadczenie mistyczne Św. Pawła Apostoła jako źródło ewangelizacji
Author(s)
Chmielewski, Marek |
Title
Doświadczenie mistyczne Św. Pawła Apostoła jako źródło ewangelizacji
Other Title
The mystical experience of St. Paul the Apostle as source of evangelization
Mistinės patirties reikšmės evangelizacijai įvertinimas, remiantis Šv. Pauliaus pavyzdžiu
Is part of
Soter : religijos mokslo žurnalas, 2009, nr. 31(59), p. 17-24
Date Issued
Date Issued | Issue | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2009 | 31(59) | 17 | 24 |
DOI (of the reviewed item)
Abstract
The analysis of St. Paul’s life and his teaching leads to a conclusion that his mystical experience was the source of his active evangelization. Mystical experience is the highest state of spiritual life which depends on a person’s union with Christ. It is the result of the gifts of the Holy Spirit. It should not be considered as something extraordinary, but as “the high-class of ordinary Christian life” (cf. NMI 31). In the Bible we have two descriptions of spiritual events of Paul the Apostle, which according to the theology of mysticism, is a special kind of mystical experience. This experience usually followed his missionary trips. Both his mystical vision near Damascus (Acts 9, 1–19), and “catching up to paradise” in 2 Cor 12, 1–11 not only entirely changed his life morally and spiritually, but made him from a persecutor into a zealous apostle. Moreover, he was given the infused knowledge of Christian truths. Therefore the Apostle of Nations just after his conversion, before meeting St. Peter and others Apostles in Jerusalem, without any theological studies, started to proclaim the Resurrection of Christ and taught about redemption, fulfilled by His passion and death on the Cross. His original teaching was the doctrine about the Church as the Mystical Body of Christ. He received it from Jesus near Damascus directly when he had heard: “Saul, Saul, why do you persecute me?” By these words Christ identified himself with the Church. St. Paul’s love of Christ in way exceeded his faith, so he treated God’s love as the sense of human life. His mystical inspirations led him to active evangelization, and he also teaches about human body as the temple of the Holy Spirit. According to the teachings of the Carmelite Doctors of the Church (St. John of the Cross and St. Therese of Jesus), in mystical experience a Christian is changed into Christ, according to Galatians 2, 20. His spiritual anthropology is based on the conversion of an “old” man. It reflects in the mystical experience as a passive cleaning of senses and spirit.
St. Paul’s mystical experience is the source of his whole missionary activity. This mystical mission was based on Christ’s calling, infused knowledge and merciful love. Mystically united with Christ, St. Paul accepted his salvational mission. He became a splendid example of missionary spirituality. As John Paul II teaches in encyclical Redemptoris missio, it is expressed “in the fullness of life in the Holy Spirit”, which makes us internally similar to Christ (No. 87). Following this, only a mystic, according to Paul, can evangelize effectively. It proves all the great missionaries, relating evangelization with personal sanctification.
St. Paul’s mystical experience is the source of his whole missionary activity. This mystical mission was based on Christ’s calling, infused knowledge and merciful love. Mystically united with Christ, St. Paul accepted his salvational mission. He became a splendid example of missionary spirituality. As John Paul II teaches in encyclical Redemptoris missio, it is expressed “in the fullness of life in the Holy Spirit”, which makes us internally similar to Christ (No. 87). Following this, only a mystic, according to Paul, can evangelize effectively. It proves all the great missionaries, relating evangelization with personal sanctification.
Šv. Pauliaus gyvenimas ir jo mokymas leidžia teigti, kad mistinė patirtis turėjo įtakos apaštalo Pauliaus evangelizacinei veiklai. Mistinė patirtis yra aukščiausia dvasinio gyvenimo būsena, kuri priklauso nuo asmens vienybės su Kristumi. Tai Šventosios Dvasios dovana. Tai reikėtų suvokti ne kaip išskirtinę būseną, bet traktuoti kaip „tobuliausią paprasto krikščionio gyvenimą“ (žr. NMI, 31). Biblijoje yra du apaštalo Pauliaus dvasinio gyvenimo aprašymai, kuriuos vertinant pagal mistikos, t. y. mistinės teologijos, kriterijus, atpažįstama ypatinga mistinė patirtis. Ši mistinė patirtis atsiskleidė jo misijinėse kelionėse. Ir mistinė vizija kelyje į Damaską (Apd 9, 1–19), ir „paėmimas į dangų“ (2 Kor 12, 1–11) ne tik iš esmės pakeitė Pauliaus dvasinį ir moralinį gyvenimą, bet persekiotoją pavertė uoliu apaštalu. Dar daugiau – suteikė jam įkvėptų žinių apie svarbiausias krikščioniškojo gyvenimo tikėjimo tiesas. Todėl tautų apaštalas iškart po atsivertimo, prieš susitikdamas su šv. Petru ir kitais apaštalais Jeruzalėje, be teologinių studijų skelbė Kristaus prisikėlimą ir mokė apie Atpirkimą, kurį Kristus įvykdė savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus. Paulius sukūrė doktriną apie Bažnyčią, kaip mistinį Kristaus Kūną. Jis tiesiogiai patyrė ją iš Jėzaus prie Damasko, kai išgirdo: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Šiais žodžiais Kristus sutapatino save su Bažnyčia. Šv. Paulius mylėjo Kristų tikėjimo ribas peržengiančia meile, todėl patyrė, kad gailestingoji Dievo meilė yra žmogiškojo gyvenimo prasmė. Tai, kad mistinė patirtis paskatino užsiimti evangelizacija, liudija šv. Pauliaus mokymas apie žmogaus kūno, kuris yra Šventosios Dvasios šventovė, šventumą. Kaip moko Bažnyčios daktarai karmelitai (šv. Kryžiaus Jonas ir šv. Jėzaus Teresė), per mistinę patirtį tarsi tampama Jėzumi, apie tai apaštalas Paulius kalba Laiške galatams (Gal 2, 20). Tuo pagrįsta visa apaštalo Pauliaus dvasinė antropologija, skelbianti „senojo“ žmogaus mirtį.
Šv. Pauliaus mistinė patirtis turėjo didelę reikšmę jo misijoms. Apaštalo Pauliaus misija kilo iš jo pašaukimo, įkvėptos išminties ir gilios meilės Dievui. Mistiniu būdu susijęs su Kristumi, šv. Paulius vykdė savo misiją. Apaštalas Paulius tapo puikiu misijinio dvasingumo pavyzdžiu. Kaip enciklikoje Redemptoris missio teigia Jonas Paulius II, tai pasireiškia „Šventosios Dvasios pilnybe, kuri daro mus panašius į Jėzų Kristų“ (Nr. 87). Pagal šv. Paulių, tik mistikas gali vaisingai skelbti evangeliją. Didžiųjų misionierių pavyzdžiai rodo, kad evangelizacija yra neatsiejama nuo asmeninio šventumo.
Šv. Pauliaus mistinė patirtis turėjo didelę reikšmę jo misijoms. Apaštalo Pauliaus misija kilo iš jo pašaukimo, įkvėptos išminties ir gilios meilės Dievui. Mistiniu būdu susijęs su Kristumi, šv. Paulius vykdė savo misiją. Apaštalas Paulius tapo puikiu misijinio dvasingumo pavyzdžiu. Kaip enciklikoje Redemptoris missio teigia Jonas Paulius II, tai pasireiškia „Šventosios Dvasios pilnybe, kuri daro mus panašius į Jėzų Kristų“ (Nr. 87). Pagal šv. Paulių, tik mistikas gali vaisingai skelbti evangeliją. Didžiųjų misionierių pavyzdžiai rodo, kad evangelizacija yra neatsiejama nuo asmeninio šventumo.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Lenkų / Polish (pl)