Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/33668
Options
The architecture of discipline and mobilisation: a contribution to an interpretation of the neo-classicism of the Stalinist era
Author(s)
Vybíral, Jindřich |
Title
The architecture of discipline and mobilisation: a contribution to an interpretation of the neo-classicism of the Stalinist era
Other Title
Disciplinos ir mobilizacijos architektūra: indėlis į stalininės epochos neoklasicizmo interpretaciją
Is part of
Meno istorija ir kritika, 2007, nr. 3, p. 37-44
Journal Title
Journal Issue Title
Date Issued
Date Issued | Issue | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2007 | 3 | 37 | 44 |
Abstract
During the interwar period, Czechoslovakia was virtually the promised land of modern architecture. Its promising development was interrupted by the Second World War and the subsequent communist coup of 1948. In the straitened circumstances of a Soviet satellite state, where there were no private architectural studios or private clientele, every aspect of society was subject to strict ideological supervision.
The author of this article attempted to prove that the ostentation of military uniforms and totalitarian architecture may have something more in common than a historical context. Undoubtedly, the common denominator of both phenomena is their political function – the expressly formulated task of educating the broad masses. In an intellectual system wherein “struggle” was synonymous with “progress”, the entire culture was based on militancy.
The author of this article attempted to prove that the ostentation of military uniforms and totalitarian architecture may have something more in common than a historical context. Undoubtedly, the common denominator of both phenomena is their political function – the expressly formulated task of educating the broad masses. In an intellectual system wherein “struggle” was synonymous with “progress”, the entire culture was based on militancy.
Šios interpretacijos išeities taškas yra metaforos, asociacijos ir daugiau ar mažiau atviros analogijos, atskleidžiančios pastatus siejančias slaptas sąsajas, o taip pat nematomus laikotarpio kultūros aspektus. Straipsnyje lyginama stalininių neoklasicistinių pastatų išvaizda su funkcionalistine architektūra. Jei stereotipinis modernus pastatas primena Vakarų civilizacijos kostiumą, tai tektoniškas stalininio klasicizmo fasadas – karinio parado uniformą.
Abi galios puošmenos padėjo žadinti mases, didinti jų pasitikėjimą savimi ir provokuoti norą kovoti. Abu reiškiniai rėmėsi natūraliu simbolizmu, slypinčiu žmogaus psichikos gelmėse; psichikai nereikia konvencionalaus autoriteto ar raštiško paaiškinimo. Antikinių architektūros orderių taisyklingumas ir dalių pajungimas visumai reiškė dominuojančios valstybės galios tvarką. Neoklasicistinė architektūra įkūnijo komunistinio režimo vertybes: heroizmą, drąsą, tvirtybę, asketizmą, discipliną ir paklusnumą.
Abi galios puošmenos padėjo žadinti mases, didinti jų pasitikėjimą savimi ir provokuoti norą kovoti. Abu reiškiniai rėmėsi natūraliu simbolizmu, slypinčiu žmogaus psichikos gelmėse; psichikai nereikia konvencionalaus autoriteto ar raštiško paaiškinimo. Antikinių architektūros orderių taisyklingumas ir dalių pajungimas visumai reiškė dominuojančios valstybės galios tvarką. Neoklasicistinė architektūra įkūnijo komunistinio režimo vertybes: heroizmą, drąsą, tvirtybę, asketizmą, discipliną ir paklusnumą.
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Anglų / English (en)